Meditacija – raktas į ramybę

Spartus gyvenimo būdas, stresas ir nereguliari mityba – tai tik kelios priežastys, lemiančios irzlaus, gyvenimu nusivylusio žmogaus nuotaiką. Atrodo, kad gyvenimas taip greitai bėga, jog tampa vis sunkiau atrasti vidinę ramybę. Ką šiuo atveju daryti? Meditacija puikiausia priemonė į sielos ramybę ir gerą savijautą.

Meditacija – tai vienas iš atsipalaidavimo būdų, padedančių nuraminti protą, pasinerti į apmąstymus tyloje ar meldžiantis. Maldos pasirinkimas priklausys nuo jūsų – tai gali būti religinio turinio malda, mantra arba jūsų susikurtas motyvacinis tekstas. Visa meditacijos esmė ta, kad tarp intensyvaus gyvenimo jūs ilsitės sustodami akimirkai ir atsigręžiate į save. Nebijokite meditacijos metu kalbėtis su savimi – padrąsinkite save, pasidžiaukite savo laimėjimais ir akimirka, kuomet jūs niekur neskubate.

Nors dažnai žmonės įsivaizduoja, kad meditacijai reikia kažkokių ypatingų sugebėjimų, atminkite, kad svarbiausia yra nusiteikimas. Supraskite, kad meditacijai reikia atsipalaidavimo, kantrybės ir laiko. Atraskite meditacijai bent dešimt minučių, idealiausia – pusvalandį, per dieną, susikurkite sau patogią aplinką ir pasinerkite į save. Atminkite, kad meditacijos metu jokie pašaliniai trukdžiai negali jūsų išblaškyti. Verčiau išjunkite mobilųjį telefoną, jei namuose esate ne vienas, išeikite ten, kur jūsų niekas netrukdys.

Turbūt net mažas vaikas galėtų parodyti pačią populiariausią meditacijos pozą. Tai – lotoso poza, kuri garantuoja tobulą pusiausvyrą visame kūne. Tereikia atsisėdus sukryžiuoti kojas (galite sėstis ant pagalvėlės, bus dar patogiau), ištiesti nugarą, o rankas padėti ant šlaunų. Iškart pajusite, kaip nurimstate, dings vidinė įtampa. Nors ši poza iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip labai nepatogi, vis dėlto tokia sėdima padėtis gerina laikyseną ir padeda lengviau kvėpuoti. 

Meditacija gali būti dviejų tipų – uždaroji arba atviroji meditacija. Jeigu jums patinka vaikščioti gamtoje arba mėgstate patogiai įsitaisyti ant sofos, rinkitės atvirąją meditaciją. Uždaroji meditacija skirta tobulinti mūsų kūno pojūčius – regą, klausą, lytą, skonį ir uoslę. Atliekami uždarosios meditacijos pratimai išmokys žmogų tapti atidesniu, labiau jaučiančiu aplinką, nuramins pavargusią sielą.

Atminkite, kad meditacija nėra tam tikras gydymas, po kurio jūs tapsite sveikesni, laimingesni ar numetę daug svorio. Didžiausia klaida, kurią daro meditacija susidomėję asmenys – tai nerealių tikslų siekimas. Supraskite, jog meditacija nėra proto gydymas, kurį atlikus jūs netikėtai tapsite protingesnis ir sumanesnis. Meditacija – tai kelionė, padedanti atsiskleisti dar nepažintai jūsų gyvenimo pusei. Kad ši kelionė būtų sėkminga, jūs turite nustumti visas įkyrias mintis ir prisiminimus šalin. Tuo pačiu meditacija primena treniruotę, kurios tikslas – palengvinti kasdienį gyvenimą. Visiškas proto atpalaidavimas yra meditacijos siekiamybė, kurį pasiekus jūs kaip mat pajusite dvasinę ramybę.

Gydytojai, tyrę smegenų aktyvumo pakitimus meditacijos metu, pastebėjo, jog medituojantys žmonės gali pasigirti vidine ramybe. Tad jeigu ir jūs norite atsikratyti nerimo, nepagrįstų baimių ar tiesiog daugiau laiko skirti savo vidiniam pasauliu, rinkitės meditaciją.